Kas gaudo skaitymo naudą?

download

       Skaitymas – susipažinimo su pasauliu ir žmogumi galimybė. Tačiau šiandien jis užleidžia savo pozicijas kitiems informacijos gavimo būdams. Dalis žmonių, ypač turinčių silpnesnį knygų skaitymo poreikį, skaitymui skirtą laiką pakeitė televizoriaus žiūrėjimu ir kitomis mažiau pastangų reikalaujančiomis laisvalaikio formomis. Kaip parodė Lietuvoje prieš keletą metų atlikti tyrimai, net 52 proc. suaugusiųjų per savaitę visiškai neskiria laiko skaitymui, kai tuo tarpu televizoriaus nežiūri tik 2,5 proc. gyventojų.Kasdien  daugiau ar mažiau skaito knygas du trečdaliai mūsų visuomenės, tačiau intensyviai ir pastoviai skaito nedaugelis. Senstant skaitoma vis mažiau, o mažiausiai skaito vyresni nei 70 m. gyventojai.   Šiuo tyrimu taip pat nustatyta, kad yraakivaizdi skaitymo priklausomybė nuo gyventojų išsimokslinimo: dažniausiai skaito žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, rečiausiai – pradinį ir pagrindinį. Taip pat skaitymo mastas priklauso ir nuo gyvenamosios vietos: daugiausiai skaito didžiųjų miestų gyventojai, mažiausiai – kaimiškų vietovių.  Leidyklos „Alma littera“ užsakyta apklausa, kurios tikslas buvo išsiaiškinti lietuvių skaitymo įpročius, taip pat išryškino skaitymo tendencijas: dažniausiai neskaito visų amžiaus grupių vyrai, turintys žemesnį išsilavinimą, mažai uždirbantys ir gyvenantys kaime, o daugiausiai skaito moterys iki 29 m. turinčios aukštąjį išsilavinimą, gaunančios pakankamai aukštas pajamas ir gyvenančios sostinėje. 

Kaip atrodome mes pasaulyje? Ogi, nieko džiuginančio. Daugiausiai laiko skaitydami praleidžia suomiai. Jie skaito 46 min. per dieną, estai – 39 min., vokiečiai – 38 min., švedai – 32 min., latviai – 28 min. Mes skaitome 17 min. per dieną. Guodžia gal tik tai, kad nesame paskutiniai. Ispanai skaito dar mažiau už mus – 15 min. per dieną.

2006–2011 m. Lietuvoje įgyvendinta Skaitymo skatinimo programa. Jos paskirtis – skatinti įvairaus amžiaus ir socialinių grupių gyventojus daugiau skaityti, ugdyti skaitymo įgūdžius, kelti skaitymo prestižą bei kurti naudą valstybei ir žmogui. Tačiau prabėgo jau ketveri metai, ir skaitymo skatinimo procesas aprimęs. Nepakankamai formuojamas teigiamas visuomenės požiūris į skaitymą. O jei kalbėsime  apie didžiausio skaitymo skatinimo renginį Lietuvoje tarptautinę Vilniaus knygų mugę,  akivaizdu, ji tenkina daugiau sostinės gyventojų poreikius ir nepasiekia visų regionų ir socialinių grupių. Įgūdis skaityti gali greitai išnykti, todėl žūtbūt privalome jį išsaugoti panašiu būdu, kaip saugojame tradicijas, istoriją. Būtinos viešosios kampanijos, kurios būtų nukreiptos ne į skaitomos literatūros turinį, bet į skaitymo procesą ir noro skaityti ugdymą, neskaitančių vaikų grąžinimą prie knygos.

Netikiu, kad šiais interneto ir kitokių moderniųjų technologijų laikais knygos taps atgyvena ar išvis išnyks nuo žemės paviršiaus. Knygos gyvuoja ir, tikėkimės, gyvuos dar ne vieną amžių. Jų atveriamas pasaulis ir pasakojamos istorijos – tai penas mūsų vaizduotei ir vidiniam pasauliui. Meilė knygoms, įsitraukimas į jas, pasakojimo sekimas, vieno po kito puslapių vertimas yra geriausias vitaminas, kokiu galime naudotis. Jis sveikatai nekenkia, priešingai – padeda. Ypač dvasinei sveikatai. Primenu, kad visuotinį knygų skaitymą propoguojanti socialinė  iniciatyva „Knygų lagaminas“, startuos jau kovo mėnesį. Sekite naujienas.

download




2013 Veiklos ataskaita

2014 Veiklos ataskaita

2014 VEIKLOS ataskaita

2015 Veiklos ataskaita

2015ataskaita

 

 

 

Už Panevėžio kraštą!

 

 

Už tai, kas svarbiausia!