Ar Lietuvai reikia pilietiškų patriotų?

petrulisPilietiškumo ugdymas yra vienas iš svarbiausių keliamų tikslų Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“, kurioje pateikta „sumanios Lietuvos vizija – pažadinti visuomenės ir kiekvieno jos nario, sąmoningo piliečio, kūrybingumą, susitelkti prie idėjų, kurios padėtų Lietuvai tapti modernia, veržlia, atvira pasauliui, puoselėjančia savo nacionalinį tapatumą šalimi“.

Seimui priėmus Karo prievolės įstatymo pataisas, jau nuo šių metų bus pradedami  šaukti jaunuoliai į devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Privalomą tarnybą Lietuvos kariuomenėje turės atlikti jaunuoliai nuo 19-26 metų. Pirmiausia bus laukiama savanorių. Iki šio įstatymo pakeitimo Lietuvos ginimą buvome patikėję profesionaliai, savanoriškais pagrindais suburtai kariuomenei. Ir nors kasmet buvo surenkama apie tūkstantį savanorių, pasikeitus tarptautinei padėčiai, vien profesionalų nepakanka. Be to, mums reikėtų plačiau diskutuoti, koks turėtų būti valstybės tarnautojas ir kokiomis vertybėmis bei nuostatomis jis turėtų vadovautis savo kasdieninėje veikloje. Ar užtektų, kad jis turėtų būti principingas, idėjinis bei su tvirtu moraliniu stuburu? Šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo redakcija numato pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas bei valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus. Ar to užtenka? Klausimas atviras. Seime aš užregistravau Valstybės tarnybos įstatymo pataisą, kuri neleistų dirbti valstybės tarnyboje asmenims neatlikusiems privalomos karo tarnybos.  Išimtys būtų taikomos moterims bei politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams.Tokiu būdu padaugėtų savanorių ir jaunimo tarpe, populiaresne taptų ir karinė tarnyba.

Formuojame pilietiškas asmenybes, tačiau ar jos yra patriotiškos? Pilietiškumas – pareigų atlikimas savo valstybei, tautai. Tuo tarpu patriotizmas – vertybė, pagarba Tėvynei, meilė tautai, jos kalbaikultūrai.

Patriotiškumas netrunka vieną dieną ar vieną valstybinės šventės minėjimą. Patriotiškumą vaikas turi gauti pirmiausia iš tėvų. Mano šeimoje balsavimas rinkimuose – pilietinė pareiga. Dar mažas būdamas, pamenu, su tėvais eidavau į rinkimus. Būdavo didžiausias džiaugsmas, jei galėdavau įmesti biuletenį į urną. Laukiau savo aštuoniolikto gimtadienio, kad galėčiau pasijusti pilnateisiu piliečiu ir dalyvauti rinkimuose. Rinkimai man ir dabar – šventa pareiga, nes tėvai parodė pavyzdį. Beje, išsilavinęs žmogus, pilietiškai ir patriotiškai auklėtas rinkėjas greičiausiai neužkibs ir ant populistinio kabliuko. Jis greičiau rinksis ideologines partijas ir taip stiprins valstybės pamatus.

Jei tėvai iškelia vėliavą, dalyvauja minėjimuose, rinkimuose, stebi Prezidento inauguraciją ar Seimo narių priesaikas, švenčia lietuviškas šventes, tą darys ir vaikai. Nes tėvai – pavyzdys vaikui. Patriotiški tėvai augina vaikus patriotus. Tačiau ar daug dar liko patriotiškų tėvų?

2012 m. vykusiuose LR Seimo rinkimuose iš visų amžiaus grupių mažiausias aktyvumas buvo 18 – 24 m. jaunimo tarpe. Jų balsuoti atėjo tik 16,3 proc. iš visų turinčių teisę balsuoti šio amžiaus žmonių, o 25 – 34 m. amžiaus žmonių balsavo 18,9 proc. Jei palygintume su vyresnio amžiaus rinkėjais, net 74 m. ir vyresnių žmonių aktyvumas buvo 71,7 proc., o 65 – 74 m. - 63,3 proc. Šie duomenys rodo, kad Lietuvos jaunimas rinkimuose balsuoja pasyviausiai.

Kaip šiuo metu ruošiamas patriotinis ir pilietiškas jaunimas mokyklose? Juk kuriame pilietinę visuomenę ir norime, kad dar mokykloje formuojama pilietiškumo samprata neapsiribotų vien Pilietiškumo ugdymo bendrosiomis programomis. Teko domėtis daugelio šalių patirtimi, kaip mokykloje ugdomas patriotiškumas. Ir apmaudu, kad randu pilietiškumą, kaip atskirą dėstomą dalyką, dvi privalomas savaitines valandas 9–10 klasėse. Akivaizdu, kad šito neužtenka, kad užaugtų aktyvūs piliečiai, dalyvaujantys ne tik valstybės valdyme, bet ir valstybės ginime. Nepakankamas dėmesys jaunimo pilietiškumui ugdo asmenybes, besirūpinančias tik savais interesais, norinčias, kad valstybė nevaržytų jų laisvių, neretai žinančias savo teises, tačiau pamirštančias pareigas.

Jau darželyje stengiamasi vaikus įjungti į patriotinę veiklą – švenčiamos valstybinės šventės. Švietimo įstaigos kiek įmanydamos stengiasi skiepyti meilę tautai, istorijai. Dalis mokinių į priima tai nuoširdžiai ir imasi jiems pavestų užduočių organizuoti minėjimą, bet yra ir tokių, kuriems valstybinių švenčių minėjimas - prievolė arba geresnis pažymys. Lietuvių patriotų nedaugėja. Gal todėl, kad vis verdame tose pačiose sultyse – minėjimai, koncertai, konkursai ir pan.? Šiandieniniam jaunimui to nepakanka. Susitikimai su charizmatiškomis asmenybėmis, apsilankymai kariniuose daliniuose, aktyvus mokinių dalyvavimas mokyklos valdyme, kalbėjimas jaunimo kalba, pilietinių iniciatyvų vykdymas – tai kelias į Lietuvos patriotų formavimą. Patriotiškos asmenybės traukia jaunimą, tampa pavyzdžiu besiformuojančiai asmenybei.

Ugdyti patriotiškumą galima įvairiomis formomis ir metodais. Viena iš pagrindinių bei šiuolaikiškų priemonių - savanorystė. Savanorytė, kaip pilietinis įsitraukimas, dažnam jaunam žmogui daug labiau suprantamas. Jis turi galimybę savanoriavimą išbandyti jau mokykloje. Jaunimas žino, kad tai naujos galimybės, naujos pažintys, nauji gyvenimo iššūkiai.

Kiek sudėtingiau vyresnės kartos atstovams. Užaugę priverstinės talkos metais, įpratę daugiau gauti nei duoti, šie mieliau renkasi pasyvų poilsį namuose. Pilietiškumas neugdomas stebint kitus. Tiek jaunam, tiek vyresniam žmogui būtina rodyti iniciatyvą.

Jau penkerius metus globoju pilietinę iniciatyvą "Būk pirmūnas", kurios metu žmonių nupirktos kanceliarinės prekės prieš pat naujuosius mokslo metus išdalinama vaikams iš nepasiturinčių Panevėžio miesto bei rajono šeimų. Iniciatyvoje savanoriavo per 250 žmonių. Manau, už šio skaičiaus slypi pasikeitusi žmonių mąstysena, aukštesnio lygio moralė ir kitoks požiūris į pilietiškumą. Dar didesnė pilietiškumo mokykla – akcija ,,DAROM”, jungianti aplinkosauginį mąstymą, bendruomeniškumą ir savanorystę.

2013 Veiklos ataskaita

2014 Veiklos ataskaita

2014 VEIKLOS ataskaita

2015 Veiklos ataskaita

2015ataskaita

 

 

 

Už Panevėžio kraštą!

 

 

Už tai, kas svarbiausia!